Rytinis nepažįstamo numerio skambutis. Pakeliu. Ragelyje greitas ir piktokas
moters balsas:
- Laba diena.
- Laba diena.
- Dėl buto geresnės... Žiūriu... Sėlių gatvėje. O gal jūs turit dar geresnį? 
- Ne, dabar, deja geresnio neturiu.
- Išvis ir Sėlių gatvėje dabar nebeturit? (piktokai)
- Ne, geresnio neturiu (yra tik tas, kuris skelbime suprask).
- Kodėl skelbimas kabo?
- Nelabai supratau jūsų klausimo. - aš sakau pašnekovei.
- Klausimas labai paprastas. Žmogus žiūri skelbimus ir mato jūsų skelbimas. Tai klausimas, kodėl tas
skelbimas yra? (aršiai klausia)
- Tai... (nespėju pabaigti)
- Kodėl jis yra?
- Na, todėl kad nuomojam tą butą.
- Tai aš ir klausiu, ar nuomojat.
- Na, taip... (truputį pasimetęs)
- Tai jis yra ar nėra to buto? (susierzinimas kyla, tonas irgi)
- Ponia, nežinau, jus kažkaip labai keistu tonu su manimi kalbat. Jūs paklausėt, ar yra dar kitų butų
Sėlių g. Aš jums pasakiau, kad nėra. Ar jūs mane kažkaip ne taip supratot? (stengiuosi išlaikyti
mandagų toną)
- Tai yra tas butas Sėlių gatvėje?
- Taip.
- Galima apžiūrėti?
- Bus galima pirmadienį. (Šiandien penktadienis. Ir šiaip apžiūros suplanuotos, dienotvarkė taip pat, bet
matau, kad žmogus konfliktiškas ir anyway sukuriu istoriją patikrinti jos motyvaciją).
- (Pauzė) O kodėl ne šiandien?
- Todėl, kad šiandien negalima. Todėl, kad šiandien manęs nėra Vilniuje. (Iš tikrųjų todėl, kad jūs jau
nepraėjot filtro)
- Jūsų nėra Vilniuje? (vėl tonas kyla)
- Taip.
- O savininkas yra Vilniuje?
- Savininkas yra, bet jis tuo reikalu neužsiima. 
- Bet gal jis padarys tokią išlygą? (yeah, right) 
- Abejoju, jis žinokit tikrai ne tuo užsiima. 
- Nu, gerai, iki.